Kamieninių ląstelių saugojimas

Konsultuoja vaikų ligų gydytoja, vaikų hematologė Ignė Kairienė. Daugiau informacijos rasite čia.

Mažyliui susirgus, tėvai sutiktų su juo pasikeisti vietomis, kad tik jis būtų sveikas. Ekspertai pataria išsaugoti naujagimio virkštelės kraujo ir audinio kamienines ląsteles. Kodėl verta tai padaryti?

Galimybė išsaugoti virkštelės kamienines ląsteles

Apie šeimos sveikatos ateitį susimąstantys tėvai turėtų apsvarstyti galimybę gimdymo metu surinkti ir išsaugoti naujagimio kamienines ląsteles, kurios išskiriamos iš virkštelės (placentinio) kraujo bei virkštelės audinio. Daugelyje pažangių valstybių virkštelės kraujo išsaugojimas – savaime suprantama procedūra, kaip ir naujagimio apžiūra ar pasvėrimas. Lietuvoje ši paslauga jau taip pat nėra naujiena: kamieninių ląstelių surinkimo paslauga gimdymo metu kvalifikuotai teikiama daugelyje gimdymo namų bei ligoninių. Tačiau tėvams kol kas dar trūksta informacijos, iškyla įvairių klausimų.

Kamieninės ląstelės – kūno „statybininkės“

Žmogaus organizmas negali iš naujo atauginti prarastos rankos ar kojos, bet jei įsipjauname pirštą, nusibrozdiname kelį ar susilaužome kaulą, po kurio laiko pažeidimai sugyja. Taip yra dėl to, kad žmogaus organizme yra kamieninių ląstelių, kurių dėka atstatomi pažeisti audiniai. Kamieninės ląstelės – tai ląstelių pirmtakės, iš kurių vystosi žmogaus organizmas nuo pat vaisiaus užsimezgimo. Susiformavusiuose organuose kamieninės ląstelės veikia kaip vidinė atsinaujinimo sistema – jos pakeičia pažeistas ar žuvusias audinių ląsteles, be to, turi gebėjimą specializuotis (tapti tam tikros rūšies ląstelėmis).

Suaugęs žmogus kamieninių ląstelių turi visame organizme: kaulų čiulpuose, odoje, raumenyse, nervinėje sistemoje, plaukų folikuluose, dantyse, kauluose, kremzlėse. Per žmogaus gyvenimą kamieninės ląstelės nuolat atsinaujina, dauginasi, specializuojasi ir sensta. Kadangi kamieninių ląstelių kiekis ribotas, jos sugeba užgydyti ne visus pažeidimus, be to, sulig vyresniu amžiumi organizmo gebėjimas atsinaujinti silpsta, nes kamieninių ląstelių kiekis mažėja, o audinių ląstelės sensta, todėl pamažu sensta ir visas žmogaus organizmas.

Kamieninių ląstelių gydomoji jėga

Kamieninės ląstelės turi savybę dalintis, augti ir virsti įvairių rūšių ląstelėmis. Šios bemaž stebuklingos savybės negalėjo nepastebėti mokslininkai. Nuolat ieškoma būdų, kaip būtų galima pritaikyti atnaujinančias kamieninių ląstelių savybes įvairioms, ypač kritinėms, ligoms gydyti. Yra oficialiai pripažinta ir klinikinėje praktikoje patikrinta, kad kamieninių ląstelių preparatai yra nepaprastai efektyvūs gydant kraujo, imuninės sistemos ir onkologines ligas. Atliekant klinikinius tyrimus buvo pademonstruota, kad kamieninės ląstelės padėjo atstatyti širdies raumenį po miokardo infarkto, buvo naudingos gydant autizmą, išsėtinę sklerozę ir cerebrinį paralyžių. Jau mėginama kamieninėmis ląstelėmis gydyti cukrinio diabeto padarinius, trauminius smegenų pažeidimus. Mokslininkams laboratorijose iš kamieninių ląstelių pavyko išauginti įvairių organų (inkstų, kraujagyslių, kvėpavimo takų, kepenų ar net širdies ląstelių), tad netrukus galime tikėtis, kad žmogui bus galima persodinti naują organą, išaugintą iš jo paties ląstelių. 

Pirmoji sėkminga kamieninių ląstelių, gautų iš virkštelės kraujo, transplantacija buvo atlikta 1988 metais. Šiandien atliekant kraujo kamieninių ląstelių transplantaciją (KKLT) gydoma jau daugiau kaip 80 sunkių ligų, pavyzdžiui: leukemija, limfoma, navikai, nepiktybinės kraujo ligos (pavyzdžiui, aplazinė anemija), imuninės sistemos ligos bei tam tikros genetinės ligos. Vėžio atveju kamieninės ląstelės padeda organizmui greičiau atsistatyti po agresyvios chemoterapijos. Jei sergama tam tikra genetine liga ir organizmas negamina tam tikrų baltymų, fermentų, tikėtina, kad kamieninės ląstelės, gamindamos trūkstamą fermentą, kompensuos jo trūkumą.

Norint panaudoti kamienines ląsteles gydant solidinius navikus ar audinių regeneracijos tikslais, galima panaudoti to paties asmens išsaugotas virkštelės kamienines ląsteles. Jeigu kiekvienas žmogus būtų išsaugojęs savo kamieninių ląstelių atsargų, jis ir jo artimiausi šeimos nariai turėtų geresnę galimybę būti išgydomi nuo daugelio sunkių ligų, kuriomis gali susirgti per savo gyvenimą. Dėl to ir buvo pradėti steigti kamieninių ląstelių bankai.

Kamieninių ląstelių terapijos iššūkiai

Jeigu pacientui prireikia atlikti KKLT ir šeima neturi išsaugojusi jo virkštelės kamieninių ląstelių, visų pirma patikrinama, ar donorais galėtų būti šeimos nariai. Tėvai savo vaikui dažniausiai būna tik pusiau tapatūs ir tik išimtinais atvejais gali būti donorais. Jei tarp artimųjų (brolių, seserų) tapataus donoro nėra, ieškoma Lietuvos ir pasaulio registruose. Tačiau visiškai nereiškia, kad pavyks surasti. Suradus tinkamą donorą, jo kamieninės ląstelės gali būti paimamos tiesiogiai iš kaulų arba surenkamos iš periferinio kraujo, po stimuliavimo vaistais. Tai gana sudėtinga ir skausminga  invazinė procedūra.

Didžiausios problemos, kylančios ieškant kaulų čiulpų kamieninių ląstelių donoro: tinkamo donoro radimas (būtinas audinių suderinamumas), ilgai užtrunkanti paieška ir ląstelių išskyrimas (donoras turi būti specialiai ruošiamas). Virkštelės kamieninių ląstelių pagrindiniai privalumai: neinvazinis surinkimo būdas, trumpesnis laikas iki transplantacijos, transplantacijai reikalingas mažesnis suderinamumas.

Kodėl reikia būtent virkštelės kraujo ląstelių?

Virkštelės kraujo ir audinio kamieninės ląstelės pasižymi šiais išskirtiniais privalumais:

  • Paprastas ląstelių surinkimas: kamieninės ląstelės yra surenkamos kartu su naujagimio virkštelėje ir placentoje likusiu krauju ir jos audiniu. Tai yra pats paprasčiausias, greičiausias ir saugiausias kamieninių ląstelių surinkimo būdas, nesukeliantis jokios žalos naujagimiui ar gimdyvei.
  • Ypač gera ląstelių kokybė: virkštelės kraujo ląstelės yra sveikiausios ir jauniausios žmogaus kamieninės ląstelės, dar nepaveiktos žalingų aplinkos veiksnių ar ligų. Todėl gimdymo metu surenkamos kamieninės ląstelės yra kur kas gyvybingesnės bei efektyvesnės, lyginant su gautosiomis iš kaulų čiulpų.
  • Žymiai paprastesnis terapinis panaudojimas: nebūtinas toks didelis donoro ir ligonio tapatumas. Tiesa, kartais kamieninių ląstelių surenkamas mažas kiekis ir tokiu atveju jų gali nepakakti gydant suaugusįjį. Tačiau medicina sparčiai žengia į priekį, jau yra išvystytos ląstelių padauginimo metodikos, todėl virkštelės kamieninių ląstelių kiekio problemos netrukus nebeliks. Padauginus išsaugotas kamienines ląsteles, galėsime jas panaudoti tam pačiam pacientui keletą kartų ar net keletui ligų gydyti.

Kaip saugomos virkštelės kamieninės ląstelės?

Gimdymo metu į specialų rinkinį yra surenkamas naujagimio virkštelės ir placentos kraujas bei virkštelės audinys, o vėliau audinių banko laboratorijoje iš jų išskiriamos kamieninės ląstelės, kurios užšaldomos ir laikomos specializuotose saugyklose -196 °C temperatūroje. Taip paruoštos ir saugomos ląstelės savo gyvybingumą išlaiko ilgiau nei 20 metų, o prireikus jos gali būti saugomos net ir per visą žmogaus gyvenimo laikotarpį.

Kraujas iš virkštelės ir placentos surenkamas į specialią talpą tik po to, kai virkštelė jau būna nukirpta, taigi toks paėmimo būdas yra neskausmingas, nekenksmingas ir visiškai saugus. Nors natūralaus gimdymo šalininkai kartais mano, kad per ankstyvas virkštelės nukirpimas gali būti kenksmingas. Virkštelė nukerpama maždaug po minutės nuo naujagimio gimimo – tuomet surinkto virkštelės kraujo kiekio dažniausiai pakanka ląstelių išsaugojimui, o pasaulio akušerių ir ginekologų asociacijos sutaria, kad 60 sek. trukmės virkštelės pulsacijos pilnai pakanka, kad naujagimis gautų jam reikalingą kraują iš placentos. 

Ypatingų kamieninių ląstelių yra ir pačiame virkštelės audinyje, kuris po gimdymo yra atkerpamas ir specialiai paruošiamas saugojimui. Taip pat yra galimybė pasirinkti placentos kraujo surinkimą, kuris atliekamas užgimus placentai. Šie metodai neprieštarauja natūralaus gimdymo principams.

Išsaugotos kamieninės ląstelės – unikalūs šeimos biologiniai vaistai

Dėl sparčiai augančios audinių bankų plėtros, kamieninių ląstelių išsaugojimas jau nebėra brangi paslauga: užsisakant jų saugojimą pradiniam 20 metų laikotarpiui, mėnesio kaštai sudarys vidutiniškai tik iki 10 eurų per mėnesį. Tai yra ženkliai pigiau, nei valstybė turi sumokėti už donorų ląsteles. Esant būtinybei, išsaugotomis kamieninėmis ląstelėmis gali pasinaudoti ir artimi giminaičiai – broliai, seserys, tėvai ar net seneliai (virkštelės kraujo kamieninių ląstelių tinkamumas artimam giminaičiui siekia apie 50 procentų). Jei besilaukianti vaikelio šeima nusprendžia padėti virkštelės kraujo kamienines ląsteles ir jos audinį į banką, svarbu paslaugas užsisakyti iš anksto, likus bent mėnesiui iki numatomos gimdymo datos, kad nebūtų praleista vienintelė proga šio vaiko gyvenime.

Apie ateitį galvojantys tėvai neabejoja, kad tai tikrai vertingesnė ir geresnė investicija nei žaislų ar pramogų perteklius. Jau tapo įprasta, kad gimus vaikučiui seneliai, krikšto tėvai ar giminaičiai dovanoja gyvybės draudimą ar apmoka papildomus skiepus. Paremti tėvų norą išsaugoti naujagimio kamienines ląsteles – labai toliaregiška ir, ko gero, prasmingiausia dovana savo vaikams ar anūkams, kurią jie vertins ir turės visą savo gyvenimą.